builius

builius
buĩlius sm. (2) 1. žr. 1 builis 1: Pasidariau iš builiaus traiškyklę Drs. Ožka, eik buĩliaus graužti Vvs. 2. žr. builys: Plyšo šautuvo buĩlius Drs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • builinė — builìnė sf. (2) builių (jaučių) tvartas: Palangoj prie tilto buvo daržinė, kur builius laikydavo, ir ana vadinos builinė Plng …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”